Naujienos ir įvykiai

Grįžti į įvykių sąrašą
2021-11-20

Apie LBS valdybos darbą 2021 m. rudens mėnesiais

Pats pirmas ir pats rimčiausias renginys per šį laikotarpį buvo LBS visuotinis susirinkimas. Pagrindinis darbotvarkės klausimas buvo LBS įstatų pakeitimai – papildymai, kuriems buvo pritarta ir iki 2021 m. lapkričio mėnesio pabaigos tikimasi įregistruoti Registrų Centre. Toliau laukia darbas valdybai šiuos pakeitimus įgyvendinti.
Rugsėjo 27 d. vyko europarlamentaro L. Mažylio virtuali konferencija „Bitininkystė: praeities tradicijos ir ateities iššūkiai“, kurioje pranešimą skaitė viceprezidentas dr. A. Amšiejus.
Didžiausias darbo krūvis šiuo laikotarpiu teko Bitininkystės vystymo komisijai, tiksliau jos nariams: T. Vaičiūnui, K. Ūsui ir L. Galvonui. Rugsėjo 29 d. jie dalyvavo Baltijos – Šiaurės šalių bitininkų Tarybos (NBBC) posėdyje. Taip pat šiame posėdyje dalyvavo ir LBS narys Stasys Pliuskys ir valdybos narys Juozas Olekas. Trumpai apie šią organizaciją: nariai yra Norvegijos, Danijos, Švedijos, Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos pagrindinės bitininkų asociacijos. Jokių mokesčių ar finansinių įsipareigojimų čia nėra, kasmet Tarybai pirmininkauja vis kita šalis, kuri paprastai rengia pas save pagrindinį renginį metų pradžioje – šių šalių atstovų susirinkimą. Tai trunka 3 dienas ir tokio renginio metu susipažįstama su tos šalies bitininkyste ir bitininkų asociacijos veikla betarpiškai, o kiekviena šalis pristato savo nuveiktus darbus bei naujoves. Viena diena skiriama šalių mokslo pranešimams bitininkystės srityje. Sutariama dėl bendrų tarptautinių projektų vykdymo, pasikeitimo lektoriais, nes savos šalies tie patys ir dažni bitininkams dažnai atsibosta. Pasikeičiama informacija apie bitininkystės padėtį kiekvienoje šalyje.


Rugsėjo 29 dienos nuotolinis NBBC posėdis pagrinde įvyko dėl bendro dokumento ES Komisijai teikimo kad būtų pakeista medaus ženklinimo reikalavimai. Priimtas dokumentas iš esmės nesiskiria nuo LBS (iniciatorius valdybos narys J. Olekas) priimto visuotiniame susirinkime kreipimosi į ŽŪM, tiktai mes papildomai prašome, kad medaus kilmės šalys būtų žymimos didesniu šriftu. NBBC priimtas dokumentas bus paskelbtas bitininkų spaudoje artimiausioje ateityje. Šiek tiek apie dalyvavimą šioje organizacijoje. Iki 2006 metų LBS dalyvavo oficialiai, po to tai vyko tik asmeninės pavienių bitininkų iniciatyvos dėka, o paskutinius metus Lietuvą savo noru ir asmeniškai atstovavo Stasys Pliuskys.


Rugsėjo mėnesio pačioje pabaigoje katu su minėtais LBS bitininkystės vystymo komisijos nariais vykome į Latvijos bitininkų asociaciją Jelgavoje. Vizito tikslas susipažinti su šios asociacijos darbine veikla. Latvijos bitininkų asociacija yra kaip šalies bitininkystės reikalų biuras, rūpinasi bitininkų interesais ir dėl valstybės pagalbos ar kitų rimtų problemų bitininkų vardu kreipiasi į Latvijos ŽŪM. Dirba 8 darbuotojai, asociacijos narių mokestis sudaro apie 25% reikalingo biudžeto, o kitos lėšos iš įvairių programų, tame tarpe ir tarptautinių. Pas mus gi susiklostė tokia situacija, kad visas LBS aktyvas esame visuomenininkai. Nei vienoje iš aplinkinių šalių bitininkų asociacijoje taip nėra, tuo labiau, kad pagal narių – bitininkų skaičių mes lenkiame visas aukščiau paminėtas šalis. Artimiausias tikslas valdybos yra įsteigti bent vieną apmokamą etatą, kad būtų darbuotojas, padedantis bitininkų draugijoms įvairiais organizaciniais klausimais bei vykdantis įvairių projektų įgyvendinimą.


Taip pat Bitininkystės vystymo komisijos nariai nemažai laiko paaukojo formuodami pasiūlymus dėl Bitininkystės Paramos Programos 2022 metams taisyklių pakeitimo, nes norima, kad būtų skirta lėšų ar tiesiog daugiau lėšų iš šios programos šiems tikslams:

  • Apmokamam LBS darbuotojui
  • Už varozės programos įgyvendinimą – konsultavimą draugijoms būtų skiriama dvigubai daugiau nei iki šiol.
  • Žymiai daugiau lėšų būtų skiriama bitininkų informaciniams leidiniams bei bičių produktų propagavimui
  • Žymiai daugiau lėšų būtų skiriama mokymams savivaldybės bei šalies mastu organizuoti
  • Trigubai būtų padidinta sumai mokomajai išvykai (dalyvavimui 2022 –ų metų Apimondijos kongrese Rusijoje)
  • Taip pat:
  • Kad būtų galima įsigyti kad ir kelis metalinius bityno įrenginius ir kompensuojama būtų iki 1000,- Eurų sumos.
  • Kad būtų panaikintas draudimas, jog įsigijus kurį tai bityno inventorių iš KPP programos visiškai nebegalima pretenduoti į paramą iš Bitininkystės Paramos Programos.
  • Kad nereiktų bitininkų parašų formuojant paramos prašymą varozės kontrolei.

Pabrėžiame, kad visa tai yra pasiūlymai ŽŪM ir ką pavyks iškovoti, atsispindės taisyklių 2022-iems metams pakeitime.

Apie kitus darbus bei įvykius:
Artimiausiu metu viceprezidentė Vilma Stankutė pateiks bitininkų draugijoms ir prašys pirmininkų perduoti nuotolinio mokymo klausytojams pažymėjimus apie dalyvavimą kursuose.
Bičių biologijos komisija (D. Tamašauskienė, A. Amšiejus ir R. Šemeklis) deda pastangas kad būtų supaprastinti veislinių bitynų nuostatai ir šalyje atsirastų norintys registruoti tokius bitynus, o bitininkai galėtų įsigyti iš jų motinų su programos parama.


Spalio 22 d. dalyvauta konferencijoje „Lietuvos tamsiųjų bičių Apis mellifera mellifera populiacijos atkūrimo perspektyvos Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių rezervato teritorijose". Konferenciją rengė Dzūkijos nacionalinis parkas, Čepkelių rezervato direkcija, Gamtos paveldo fondas ir asociacija „Lietuvos tamsioji bitė“, kurios įkūrėjas yra Elektrėnų bitininkų draugijos pirmininkas Arūnas Adžgauskas. Konferencijoje pranešimą apie vietinės bitės išsaugojimą prieš kelis dešimtmečius skaitė valdybos narė Diana Tamašauskienė. Didžiulį neatlyginamą ir pasiaukojantį darbą atliko Arūnas kartu su dr. Laima Blažyte – Čereškiene. Surado šalyje prieš beveik šimtą ir daugiau metų gyvenusių tik vietinių bičių palikuones ir jų norai ir pastangos yra tai išsaugoti ne tik dabar, bet ir ateities kartoms. Puikiai suprantame, kad gal 9 iš 10 bitininkų visiškai skeptiškai tai vertina, kadangi dabar naudingiausia yra „gamybinė“ bitė. Bet bičių produktų gamyba ir genofondo išsaugojimas yra gana skirtingi dalykai. Kas žino ar neprireiks kada genų šios šimtmečiais šalyje egzistavusios bitės, užsigrūdinusios prieš įvairias gamtos negandas, tokios kaip virusinės ar bakterinės epidemijos? O gal genai pravers kuriant naujos laidos „gamybinę“ bitę? Juk Bucfast bitės mišinys kaip tik ir buvo kuriamas pasinaudojant „Macedonica“, „Anatolica“ ir kitais bičių porūšiais. Jei lygiai prieš dvejus metus kas nors būtų pasakęs, kad pasaulio žmonija po kelių mėnesių pateks į stiprius pandemijos gniaužtus, tą žmogų visi pavadinę būtų keistuoliu (švelniausiu variantu). Gal panašiai dabar ir su vietinės bitės entuziastais, bet LBS nuomonė yra ta, kad jiems reikia padėti bendradarbiaujant ir nepavydint, kad kokia tai nedidelė dalis lėšų iš tos pačios rėmimo programos būtų skirta tos tamsiosios bitės moksliniams tyrimams.

Lietuvos bitininkų sąjungos atstovai: Prezidentas S. Uselis, valdybos nariai V.Arbutavičius, L. Galvonas, K. Ūsas, T. Vaičiūnas dalyvavo Europos Parlamento surengtame nuotoliniame renginyje "Honey labelling: Time to bee transparent" ("Medaus ženklinimas: laikas būti skaidriems"), kurį moderavo Europarlamentaras, Lietuvos bitininkų sąjungos valdybos narys Juozas Olekas. Renginio tema - Europos Sąjungoje bręstantys medaus ženklinimo pakeitimai, susiję su nepilnai teisingu medaus ženklinimu,dėl ko nukenčia tiek Europos sąjungos vartotojai, tiek bitininkai. Tad renginio pranešėjai pristatė žingsnius, kurių buvo imtasi Europos Parlamente šiems pokyčiams atsirasti, dabartinę situaciją, prognozuojamų direktyvų pakeitimus, diskutuota apie kitus būdus, kaip galima būtų ir toliau spręsti šią problemą bei viena aktualiausių problemų - medaus atsekamumas, t.y. vieningos ES duomenų bazės medaus duomenų turėjimui, pagal kurį būtų lengviau stebėti iš kur ir į kur medus keliauja. Renginyje savo pranešimus pristatė ir pasisakė Europos Parlamento, Copa-Cogeca, BEUC, Apimondia, Šiaurės - Baltijos bičių tarybos atstovai. Numatyti medaus ženklinimo direktyvos pakeitimai turėtų atsirasti 2022 m. 2-3 ketvirtį.


Dar per šį laikotarpį LBS yra gavusi kvietimų dalyvauti įvairiose konferencijose dėl klimato kaitos padarinių, žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos gerinimo, paramos dėl ekoschemų, ES prekybos standartų keitimo ir t.t. Vienur dalyvavome, kitur ne, nes ne taip paprasta valdybos nariams atimti laiko nuo tiesioginių darbų, kurie yra pragyvenimo šaltinis.